Bye, my baby Amsterdam

Neklydau galvojęs, kad Amsterdamas vienas tų miestų, kuriuose galėčiau gyventi. Tai minties didumo ir tolerantiško juoko harmonija.

Nuotykių prikroviau pilnus lagaminus, vežuosi juos ant kupros ir pasakot draugams. Ir visoki laivai, lagaminai, dvyrkai, flora, furos, trafaretai, tranceveztitai, projektai, stogo kinas - amsterdazmas.

O kas bus toliau..

Šį įrašą pavadinsiu "transportas". Radau rankų darbo retro lagaminą, gal 6-7 dešimtmečio. Jis patapo mano kelionių draugas

Blusų turgų čia kaip senoje spintoje blusų

Kartą dviratį vos nesulaužiau - pajutau, kad laikau vairą ore. Vairas nebelaikė pačio dviračio. Bent spėjau nušokt! gavau vos porą mėlynių, pasisekė

Vat ir laivas manas! Nors ir ne visam manas, bet savas ir fainas

Šen ten, truputį va ten ir pakeliavau čia! Kai kur su kolegom, kai kur su brangiais svečiais, net ir vienas pakeliaudavau.

Kranspoor office building

Parkrand housing

Cafe Noorderlicht

Wozoco

MTV studio

Man atiteko laimė - s p a c e s h i p.
Aš jau gyvenu tenai, plūduriuoju tenai, kartais skrendu į kosmosą.
Prancūzas Charaf, kurio motina olandė, kurio tėvas arabas, bet gimęs etiopijoje, iškeliavo i portugaliją, į festivalį boom, su savo sunkvežimiu, kurį mes dažėm praeitą savaitgalį, patikėjo man savo laivą, jame gyventi, jame laistyti gėles ir žoles.

Vat va čia gyvenant prisigalvoju visokių poezijų, minčių. Jos ateina tiesiog siurbiant visą aplinką ir geriant patirtį.

Išskleisk savo mintis taip, kaip banginio jėga

išdegink akis, kad matytum, kas tikra

gali net išmesti televizorių, nepakenks

n e t y l ė k

Galit ir nepatikėt, bet atidariau dviračių autoservisą

Remontuoju tik tokius dvyrkus

O čia mano paties raudona dvyrka